...Kai prasidėjo audra, musu laiva tiesiog ismete i negyvenama sala. Musu buvo 3.
Pirmoji diena buvo ilgaiusia nes reikejo nuspreti ka turime daryti, kaip isgyventi. Kazkas, net dabar neatsimenu, pasake, kad mes turime sansa, jei suspesime per 12dienu sukrauti didele lauaviete ir ja padegti, kad matytu praplaukiantis laivas.
Vaikinas vardu Andrius, buvo baigias tyrinetojo mokslus, tai ji isleizdavome i sala, kuria reikejo istyrineti. Aisku nekaip jam sekes, netgi budavo dienu, kad pareidavo i stovykla susizalojes tai pilva, tai kojas. Bet salos gerenis pazinimas mums dave daug naudos ir informacijos, nes galejome geriau isikurti stovykla, pastebeti kur gyvena plesrus zverys, rasti daug misko gerybiu.
Mergina vardu Sima, berods buvo staliaus dukra, kuriai labai jau gerai sekesi statybos darbai. Beje kuriai padedavo vietinis ciabuvis, kuris vis nakciai pabegdavo i dziungles, o ryte pasirodydavo. Stovyklos statyba taip pat buvo gera ideja, nes naktimis uzeidavao dideli lietaus dabesys, kurie butu prazude musu visa maista ir visas suslapines medzius.
Na ka ir apie save, budamas vyreju stengiausi, kad visi mes isgyventume, butume pavalge. Teko netgi karta sudalyvauti vienoje medziokleje kartu su sunimi, net nezinau iskur jis atsirado, beje vardas jo buvo Pukis. Bet labiausiai visiems turbut isiminiau, kad per kekviena vakarone prie lauzo is vietiniu kaktusu padarydavau kaktusu degtine ir visus vaisindamas palenginau mums sunkia nasta, kuri dar tamsiai vakarais pasunkedavo, nes pradedavo ir lyti, ir snigti.
Kai jau uzdegem ta ilgai rinkta lauza, net kazkaip skaudu buvo palikti ta sala...manau, kad nuotykiai manes dar laukia
9
bus dar...