keturiese vykdėm egzorcistinę misiją per 10 roundų pastatyti 4 kryžius. Šioje nelengvoje užduotyje mums labai pagelbėjo ištikimas šunelis vardu Penkta Koja. Žodžiu blaškėmės po salą tyrinėdami, rinkom resursus: medį ir maistą, gaminome ginklus ir kitus įvairiausius naudingus daiktus, kovėmės su keistais žvėrimis kaip iguana, laukinis šuo, kažkoks šerniukas aka kapibara ir t.t., laimei nesutikom nei aligatorių nei kitų rimtesnių aparatų. Visi tie nelaimėliai pavirto mūsų maistu ir kailiu iš kurio dengėm stogą prieglobsčiui nuo lietaus ir sniego. Ir visas tas išlikimo maratonas buvo atskiestas gausa įvykių kortų siuntusių mums įvairiausias negandas, rūką, žaizdas ir išganymą. Reikia pastebėt, kad kauliukų fortūna mus iš tiesų mylėjo. Tiesa, septintam rounde "atradome", kad reikia 5 kryžių, ir niekaip nespėjam nes kiekvienam rounde galima pastatyt tik po vieną kryžių. Kai kas pradėjo pult į depresiją, kad taip sklandžiai ėjusi žaidimą formaliai sufeilinom. Tačiau priėjom konsensuso, padaryt išimtį ir leist sau pastatyti vienam rounde 2 kryžius, sumokant medžio resursus kaip priklauso. Žodžiu pasiekėm finišą visi pakankamai sveiki drūti ir turėjom malonumą suplot rankomis įveikę kartoną.
Ši partija man ištiesų patiko, nes žaidimas kooperacinis ir leidau sau per nelyg nesigilinti į visokias įvykių kortas, specifines kitų žadėjų galimybes, nes viskam labai sumaniai dirigavo Andrius, matematino ir stygavo visas smulkmenas. Dieve, kaip kartais faina atostogos prie žaidimų stalo, kai nereikia visko pačiam kontroliuoti ir reguliuoti
Žinoma nereikia nurašyti ir kitų žaidėjų indėlio - žodžiu komunikavimas buvo itini sklandus ir sėkmingas. Užskaitau kaip vieną geriausių mano žaistų kooperacinių partijų.
Vat pats žaidimas tai sukelia dviprasmiškų minčių. Visų pirma pats pavadinimas melagingas. Turėtų vadintis "Robinzonai" ar pan., nes Robinzonu Kruzu čia net nekvepia. Žaidime dalyvauja tiek herojų kiek yra žaidėjų, nėra jokių Penktadienių ir panašiai. Žodžiu iš tokio pavadinimo galima buvo tikėtis, kad bus simuliuojamas vieno herojaus išgyvenimas su kelionėm po salą, nuotykiais, sužeidimas, gydymaisis, maisto paieškomis, statybom, įrankių gamyba, daiktais iš sudužusio laivo ir t.t. Toliau kažkuriam rounde įjungiamas Penktadienis ir pan. O pasirodo žaidimas kur kas paprastesnis, iš esmės bazuojasi ties resursų rinkimu su gan paviršutinišku geografijos išvystymu. Akivaizdu, kad autoriai paspekuliavo pavadinimu iš komercinių paskatų.
Reziumuojant, kaip minėjau pirma partija labai patiko, bet daugiau kaip nauja patirtis, o ne kaip didelio peržaidžiamumo žaidimas. Dar išbandyčiau vieną/kitą misiją prie progos.
Vertinu 7.8
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
